UA-115405427-1

STRAIPSNIAI BESIDOMINTIEMS ASTROLOGIJA » Paslaptingiausia visatos planeta PLUTONAS

    Paslaptingiausia visatos planeta Plutonas – pragaro vartams užsidarius žmogus gali kilti tarsi Feniksas iš pelenų​.       

 

      Plutonas valdo skorpioną ženklą, todėl be jokios abejonės tai yra paslaptingiausia planeta, kurios energija žmogui gali reikštis be galo įvairiai. Plutonas yra paskutinė saulės sistemos planeta atrasta tik 1930 m.

     Ne visi astrologai naudoja tolimąsias Urano, Neptūno ir Plutono planetas. Kai kurie astrologai neigia šių planetų asmeninį poveikį žmogui. Vienų astrologų teigimu šias planetas labiau jaučia „patyrusios sielos“, kurios jau atgimė žmogaus pavidale su aukštesnio sielos išsivystymo lygiu. Dar kiti astrologai šią planetą paverčia visuotiniu blogiu, kai neva Plutono valdomas žmogus yra atvėręs vartus į pragarą ir jau tik laiko klausimas kada sudegs pragaro ugnyje arba sudegins kitus. Tiesa tokia, jog kuo tolimesnė planeta, tuo labiau ji nutolusi nuo mūsų žemės, tuo mažiau mes galime turėti įtakos šios planetos veikimui. Ne kiekvienas žmogus susidurs su šiais nežemiškais pojūčiais, kuriuos suteikia šios planetos atspalvis. Itin svarbu kokią poziciją ši planeta užima gimimo horoskope. Verta atkreipti dėmesį tada, kai Plutono planeta sudaro aspektus su asmeninėmis planetomis (saule, mėnuliu) gimimo žemėlapyje, taip pat kai Plutonas yra I, VIII astrologiniuose būstuose.

     Kodėl I būstas? Todėl, kad pirmasis astrologinis būdas rodo mūsų „Aš“, mūsų asmenines savybes, mūsų savęs pateikimą kitiems.

    Kodėl VIII būstas? Todėl, kad Plutono valdomas skorpiono ženklas yra aštuntas pradedant nuo ascendento (pirmojo astrologinio būsto). Šis būstas susijęs su pasąmonės gelmėmis bei gebėjimu perprasti ezoterines paslaptis.

Plutono tranzitas I būstu.

     Ne kiekvienas žmogus patirs Plutono tranzitą I būstu. Labai svarbu atsižvelgti į tai, kuriame būste Plutonas buvo Jūsų gimimo žemėlapyje bei kokius aspektus sudaro su kitomis planetomis. Be jokios abejonės stipriausią Plutono tranzito poveikį pajus tie, kurie turi Plutoną VIII būste (ypač skorpiono ženkle) bei aspektacijose su asmeninėmis planetomis. Stipriausio veikimo Plutonas suteiks destruktyviausias šios planetos energijas ir iš to išeinančias pozityviausias energijas, nes Plutonas veda žmogų į gilias vidines transformacijas. Ši jo savybė gali būti sulyginama su mitologiniu personažu Feniksu - „Savo gyvenimo ciklo pabaigoje paukštis susineša lizdą iš cinamono šakelių, kuriame pats susidegina. Lizdas ir paukštis virsta pelenais, iš kurių iškyla naujas jaunas feniksas. Naujasis paukštis surenka senojo pelenus į kiaušinį iš miros ir nugabena į Egipte esantį Heliopolio miestą (graikiškai – Saulės miestas)”. Tiesa, Plutono valdomas žmogus gali susideginti viduje taip, jog niekas to nepastebės ir tarsi Feniksas atgimti vėl ir vėl ir vėl… Kaip ir Feniksas, taip ir Plutono energijos valdomas asmuo pajaučia, kad kažkam pabaiga ir ta pabaiga gali būti be galo skausminga, tačiau ateina suvokimas, jog viskas…Taigi Plutono tranzitas per I būstą veda žmogų į tai, jog jis turi atsisakyti visko, kas „mirė”. Mirtis čia suvokiama vėlgi ne paprasta žemiška primityvia prasme, tai mirtis dalykų, kurių vedinas žmogus nebetobulėja. Alchemijos simbolikoje feniksas įkūnija besikeičiančios materia prima sunakinimą ir jos atgimimą ieškant išminties akmens. Panašiai ir su Plutono energija – ši energija nesuteikia galimybių domėtis tuo, kas vaizduojama paviršiuje ir visada ieško povandeninių srovių, gilesnės prasmės, paslapčių išaiškinimo, „juodžiausių padermių” atskleidimo. Kaip yra pasakęs ne vienas Plutono įtakojamas žmogus – pirmiausia žmoguje ieškau visko, kas blogiausia ir ką blogiausio jis man galėtų padaryti, tada sprendžiu, prisileisti jį ar ne…

     Plutonas rodo ir poreikį kontroliuoti situacijas, savo gyvenimą. Iš to kyla visi Plutono standartai realiame gyvenime, tačiau realiai tai tik etiketės, kurios klijuojamos taip, kad žmonės lengviau suvoktų jo prasmę. Etiketės tokios kaip „kriminalai”, „nusikaltimai”, „blogis”, „seksas”, „manipuliacija”, „mirtis”, „magija”, „galia”. „karma”, „destrukcija”. Kokį bendrumą turi visi šie žodžiai? Argi visi jie nėra skaitomi kažkokiu blogiu? Ar gražiau skamba žodžiai „valia”, „transformacija”, „įtaiga”, „gilu”, „prasminga”. Ar gali iš viso būti taikomos kažkokios etiketės tam, kas bloga, o kas gera? Blogis dažnai pinasi su teisingumo sąvoka, o gėris dažnai pinasi su kvailumu. Vistik esminė Plutono energija yra tokia, jog tam, kas vaizduojama paviršiuje čia nebėra vietos. Plutono tranzitas per I būstą nuima žmogui „rožinius akinius”. Tiesa, klausimas kokio dydžio tie akiniai buvo iki Plutono įėjimo į pirmąjį būstą. Galbūt tai buvo Barbės akiniai, galbūt ant jų buvo tik rožiniai apvadai akių srityje, o galbūt tik taškelis netyčia nukritęs ant jų kažkuriuo gyvenimo momentu… Labiausiai Plutonas jausis tada, kai jis tranzuos palei ascendentą, vėliau priprantama prie jo energijos kaip ir priprantama prie visko gyvenime…

     Tradicinis žodis „mirtis” čia gali reikšti tai, jog žmogus „numarina” tai, kas nebeskatina jo žengti tolesniu gyvenimo keliu pagal jo tikrąją paskirtį šiame gyvenime. Dažnai žmogus gali intutiyviai tai jausti, tačiau jis bijos skausmo, kurį sukelia Plutonas transformaciniu periodu. Štai bendrąja moksline prasme teigiama, jog mirtis tai „objektyvus biologinis procesas, pasireiškiantis negrįžtamu organizmo gyvybinės veiklos nutrūkimu ir būdingas bet kuriai atskirai biologinei sistemai”. Biblijoje teigiama: „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare”. Sokratas teigė, jog „Nė vienas nežino, ar mirtis negalėtų tapti viena iš didžiausių palaimų, ir žmonės vis dar bijo, lyg tikrai žinotų, kad tai didžiausias blogis“.  Filosofo teigimu žmogus susideda iš kūno ir savarankiškos sielos, kuri mąsto. Siela geriausiai galinti mąstyti tada, kai jai netrukdo kūnas, kai ji mažiausiai su juo bendrauja ir santykiauja. Tokią būklę, būtent pilną išsivadavimą iš kūno nelaisvės, siela pasiekia tik mirties metu. Kadangi svarbiausias filosofo tikslas yra mylėti tiesą ir jos ieškoti, tai toks sielos atsiskyrimas nuo kūno yra didžiai pageidautinas. Vadinasi, mirtis yra gėris, kuris sudaro sielai palankiausias galimybes pasiekti tiesą (Sokratas). Štai žvelgiant per filosofijos prizmę būtų galima teigti, jog žmogus, kuris yra pasiekęs aukšesnį filosofinį ir pasaulio suvokimo lygį Plutono tranzito metu suvoks, jog jis netarnauja kūnui, jog kūnas yra tik fiziologinis apvalkalas, kuriame esti kur kas gilesnė siela ir pilnas neatrastų dalykų vidinis pasaulis. Štai toks suvokimas rodo tai, jog žmogus nebetarnauja žemiškiems instinktams, jog jam nebesvarbu tampa maistas, pinigai, seksualinis gyvenimas ir visi kiti dalykai. Žmogus gali pereiti į kitą barikados pusę – jis ima gilintis į savo sielą. Jis susilaiko nuo žemiškų dalykų, jis juos užtikrina tik tiek, kiek reikia jo fizinio kūno palaikymui, bet ne tarnystei jam. Lygiai taip pat pasakytina, jog Plutonas keliaudamas I būstu sudaro opoziciją su VII būsto ašimi, todėl toks tranzitas gali lygiai taip pat transformuoti santykius su visu išoriniu pasauliu arba su Jums artimiausiais žmonėmis, tarkime gyvenimo partneriu ar sutuoktiniu. Jūs galite pasikeisti pasekoje savo ilgalaikių santykių, naujų santykių arba apskritai gali pasikeisti Jūsų požiūris į žmones, todėl keičiatės ir Jūs. Ir kaip jau minėjo Sokratas: „Nė vienas nežino, ar mirtis negalėtų tapti viena iš didžiausių palaimų, ir žmonės vis dar bijo, lyg tikrai žinotų, kad tai didžiausias blogis“. Taigi viskas, ką Jūs sugebėsite „numarinti“ Plutono tranzito per I būstą metu vėliau Jus atves į kitokią visiškai nepatirtą palaimą.   To pasekoje galima teigti, jog kiekvienas žmogus Plutono energiją pajus pagal savo išsivystymo lygį. Štai žemiausių instinktų valdomas žmogus šią energiją gali jausti per pakankamai žemiškus dalykus, tai vėlgi ką ir minėjau pradžioje seksas, kuris remiasi tik gyvuliškais instinktais. Taip pat bendravimas, bendradarbiavimas su kriminaliniu pasauliu, manipuliaciniai žaidimai, narkotikai ir t.t. Visa tai yra pakankamai žemiški dalykai apie kuriuos nelabai norėčiau tęsti temą, nes dažniausiai tie, kurie domisi astrologija jau yra pažengę kur kas aukščiau šių dalykų. Štai neveltui todėl ir sakoma, jog Plutonas atskleidžia pasaulį per pragaro vartų prizmę ir vėlgi tai gali reikštis tiek fiziniame (anksčiau minėti dalykai) tiek dvasiniame lygmenyje. Dvasiniame lygmenyje žmogus pradeda matyti pasaulį nebe tokį gražų kaip jam atrodė iki tol. Dažnai tam, jog suvoktų aplinką tenka patirti ir skaudžių išgyvenimų, susidūrimų su Plutoniško tipo asmenimis ar situacijomis, kurios priverčia pasikeisti amžiams. Vėlgi žodis „amžiams” skleidžia tokią pakankamai destruktyvią ir bauginančią energiją, tačiau viskas susilieja į tą patį – kažkas Jumyse miršta tik tam, kad kažkas atsinaujintų.

     Tradicinis Plutoną apibūdinantis žodis „seksas“ čia gali transformuotis į visiškai kitą lygmenį. Pats tinkamiausias pavyzdys čia būtų „tantrinis“ seksas. Tantrinis seksas – sekso praktikos, siejamos su ezoterine tantrizmo tradicija Indijoje. Kai kuriose Vakarų šalyse tantra visų pirma siejama su tam tikra sekso praktika, fizine ir dvasine sekso laisve. Kartais ji įvardijama kaip karališkasis meilės menas. Ši praktika apima gana nemažai ezoterinių motyvų ir tradicijų. Tantros meilės menas pirmiausia buvo praktikuojamas Indijos ir Tibeto karalių rūmuose. Vėliau ėmė plisti ir kitur, ypač po 1960 metų seksualinės revoliucijos. Įvairios tantriškojo sekso mokyklos laikosi skirtingų tradicijų, priklausomai nuo guru pažiūrų (pvz., mylimasi tik kartą per savaitę, išsitepus aliejais, sueities metu garsiai arba tyliai meldžiamasi, vengiama mylėtis mėnesinių metu, procesas prižiūrimas guru, kartais toleruojami nepažįstami partneriai ir kt.). Neretai tokios tantros mokyklos (Oš mokykla) turi stipriai išreikštą grupinio sekso motyvą, apipintą „savąja sukurta filosofija“. Tačiau pagrindinė tantriškojo sekso esmė  – vyriškos lytinės energijos sukaupimas, jos neeikvojimas (pvz., retrogradinė ejakuliacija) siekiant kuo ilgiau pratęsti sekso teikiamus malonumus. Kartais jis tapatinamas su ramia sueitimi, kurios metu sulaikomos ar visai sustabdomos frikcijos (Remtasi „Wikipedia”). Taigi vėlgi vienas dalykas yra turėti Plutono planetą gimimo žemėlapyje ir visai kas kita, kai žmogus transformuoja save tranzito metu. Turint šią planetą gimimo žemėlapyje be jokios abejonės ir taip gyvenime gali tekti susidurti su situacijomis, kurių pasekoje tenka keistis. Be to planeta gimimo žemėlapyje visada jausis labiau. Ir visai kas kita yra Plutono tranzitas per I būstą – tokiu metu gali tekti ir staigiai pasikeisti ar susidurti su skaudžiomis situacijomis, nes Plutono tranzitas rodo ne ką kitą, o galimą žmogaus pasikeitimą į visiškai kitą pusę. Į tokią, kokios jis galbūt ir pats niekada iš saves nesitikėjo.

     Toliau žodis „karma”. Wikipedia šią savoką aiškina taip: Karma (skr. कर्मन् = karman – 'darbas, veikla, kūrinys') – mitologijoje ir etninėse indų religijose reiškia veiksmus, įskaitant ir religinius, kurie sukelia po jų einantį atlygį. Dažniausias aiškinimas – visuma visų gerų ir blogų darbų, atliktų asmens ankstesniuose gyvenimuose, kuri apsprendžia likimą būsimuosiuose gyvenimuose. Taigi be jokios abejonės Plutonas I būste suteiks žmogui galimybę perprasti šiuos gyvenimiškus dėsnius. Ir vėlgi šis pasireiškimas kiekvienam gali būti individualus. Vienas žmogus tikės praeitų gyvenimų dėsniais, o kitas stengsis rasti paaiškinimus šiame gyvenime. Pabrėžtina, jog žmogaus protas linkęs priimti jam palankius atsakymus, todėl jei neras paaiškinimų šiame gyvenime – ieškos praeituose. Tai priklauso ir nuo to, koks yra žmogaus gimimo horoskopas, kadangi žemiškesnio tipo žmogus rinksis pirmąjį variantą, o daugiau vandens turintis horoskopas sieks dar gilesnių paaiškinimų. Vėlgi pabrėžtina ir tai, jog dažnas žmogus suvokia tik tai, ką paaiškina mokslas, ypač jei žmogus iš prigimties yra „moksliukas”. Štai tokiems be galo žemiškiems žmonėms Plutono energija gali būti ir dar destruktyvesnė, nes tipiški Plutoniečiai yra dažnai be galo kategoriški ir visatos principai tikrai ne karta norės įrodyti Jiems jų susikurto ego žlugimą. Taigi paprastąja prasme „karma” čia gali reikštis štai tokiais lengvai suvokiamais dėsniais kaip „Aš tai jau niekada netarnaučiau kažkam”; „Kaip galima taip sėdėti išlaikomai vyro???“; „Koks silpnas žmogus, nesugeba gyventi vienas“; „Jau aš tai tikrai negimdysiu vaikų”; „Dirbti vien dėl pinigų yra beprasmiška“ ir t.t. Visi tokie pateikti pasireiškimai gali grįžti tarsi bumerangas ir Jūs kaip niekada labiau tai suvoksite – „neteisk ir nebūsi teisiamas“; „niekada nesakyk niekada“‘; „nekask duobės kitam, nes pats įkrisi“ ir t.t. Liaudies išmintis neatsirado gi iš niekur, visata pateikia savo dėsnius ir toks periodas neabejotinai duos galimybę suvokti, jog Jūs nesate absoliutus savo gyvenimo valdovas.

     Kitas žodis „magija“. Oi ne, negalima naudoti magijos, ypač „juodosios magijos“... Vėlgi pakankamai daug mitų čia. Negalima pažeisti kito žmogaus valios. Viskas. Jei taip įvyko, Plutonas suteiks galimybę pajusti to pasekmes. Visi kiti įmanomi procesai šioje sąvokoje gali reikštis ir tuo, jog jūs vizualizuosite savo norus, naudositės neurolingvistinio programavimo technikomis, prašysite visatos pagalbos (nesvarbu ar tai visata ar Dievas – esmė ta pati). Ir per visa tai galbūt pajusite savo „galią“. Taip, Jūs tikrai gausite tai, ko norite, bet neįvertinsite to, ką teks už  tai atiduoti. Štai norėsite Jūs „pinigų maišo“ ir gausite jį, tačiau už tai gali keletą metų slaugyti mirštantį senelį. Štai norėsite Jūs „tobulo“ vyro ir gausite jį, tačiau teks vėliau susidurti su situacija – ar tikrai Jūs to norėjote? Štai norėsite Jūs žibėti scenoje ir gausite tai, tik paskui teks paklausti savęs – ar jūs pajėgi pakelti visuomenės pašaipas?  Jokia kita planeta neduoda žmogui savivertės jausmo, kai jis save mato aukščiau kitų kaip Plutonas, jei tai tipiška šios planetos apraiška. Plutoniečio tikslas dažnai netgi yra begalinis troškulys tapti galingu ir neįveikiamu, todėl visiškai tradicinė Plutono I būste apraiška būtų poreikis manipuliuoti kitais, bet tik tais, kuriuos įvertini kaip sau silpnesnius. Stipresnių bijai, galbūt nemėgsti, neprisileidi, tačiau slapta nagrinėji jų taktiktas ir technikas kad taptum stipriausiu. Taigi žodis „magija“ čia pakankamai miglotas, nes realiai tai toks išbandymų periodas, kai žmogus gali susidurti su situacijomis, jog jam teks suvokti, jog deja deja, kiekvienas iš mūsų esame tik menkas sraigtelis civizacijos mechanizme. Yra situacijų, kurias galime pakeisti, yra situacijų, kur galime pakeisti požiūrį, tačiau yra ir tokių situacijų, kurių mes negalime įtakoti. Tai savotiškas suvokimas, jog Jūs tik marionetė kažkieno rankose. Tai suvokimas, jog Jūs esate tik kompiuterinės sistemos sukurtas robotas vykdantis kažkieno nurodymus. Tai suvokimas, jog Jūs tiesiog žemės kirminas, kurių kiekvienas iš mūsų sulįs atgal iš žemę taip, kaip ir išniro iš jos.

     Paanaudotos tam tikros ryškesnės metaforos, kurios baugina. Taip, nes Plutonas baugina. Tai baimės stiprybių apvalkale... Tai baimės, kurios yra nepažįstamos ir šiuo periodu jas gali tekti pažinti. Žmogaus dažnai gauna tai, ko nenori, bijo, nesupranta, ir kas jam nepažinta tik tam, jog tobulėtų toliau. Plutonas veda į sąlyginai didelį beprasmybės jausmą. Nes čia žmogų menkai domina kokią sekciją nusipirko kaimynas arba ką mano komentatoriai apie pasaulio čempioną. Tai stipresnių pojūčių, gilesnių transformacijų ir perėjimo į kitą lygmenį etapas, kuriuo žmogus žengia tarsi basomis pėdomis per stiklo šukes, kuriuo žmogus tarsi pats save degina ant laužo kaip senovėje degindavo ieškančius gilesnių pasaulio klodų, kuriuo žmogus pats sau išgalanda peilį ir duria jį tiesiai į sielą... Nes Plutono išbandymai neskirti visiems, nes jie skirti tiems, kurie tam tikra prasme turi galimybę per skausmą iš karto bėgti po du laiptus viršun, o ne po vieną...

 

 

KLAUSIMAI:

1. Juk plutoniečiai tiki, kad yra karma, taip? Tai kaip tada gali nebūti gyvenime prasmės, jeigu žinai, kad eisi po to i kitą kūną, bus kitas gyvenimas. Ir jo kokybė priklauso nuo to, koks zmogus esi, kokius darbus darai, ka kuri ar ka griauni. 

 

Ne visi juk Plutoniečiai tiki karma tikrai ne. Jie per daug realistiški dažnai, kad tuo tikėtų. Tiesiog anksčiau ar vėliau priverčia susimąstyti, kad yra kitur prasmė. Pavyzdžiui aš asmeniškai galvoju, kad tikėjimas karma yra naudingesnis nei netikėjimas ja - „Mes galime tikėti mirtingumu ir galime tikėti nemirtingumu, tačiau tikėjimas mirtingumu veda į beprasmybės jausmą; t.y. kur kas naudingiau tikėti nemirtingumu". To pasekoje daryčiau išvadą, kad žmogus pats pasirenką KĄ JAM GALVOTI ir kaip pratempti čia tą gyvenimą prasmingiau. Suvokimas, kad esu amžinas suteikia prasmę, tuo tarpu suvokimas, kad vistiek mirsi veda į beprasmybę. Tokia tai vat Plutono kraštutinumai. Mes čia galime kiek norime įrodinėti karmą, nes vienok tai bus proto ieškojimai atsakymų, o iš kitos pusės tai visata „suteikia" atsakymus. Išvada tokia, kad praeiti gyvenimai ar siela yra per daug neapčiuopiama, kad būtų galima iki galo suvokti. Tai paaiškiną ir faktą, jog senatvėje žmonės pradeda „lankyti bažnyčią" - ateina suvokimas jog mirsi, o mirties bijai, ieškai Dievo. Mirties baimė yra daug ką griaunantis dalykas, todėl prasmingiau tikėti kažkokia amžinybe.